Kačių leukemijos virusas (FeLV) – simptomai, gydymas ir prevencija

Kačių leukemijos virusas (FeLV) – tai užkrečiama retrovirusinė infekcija, pažeidžianti imuninę sistemą ir sukelianti anemiją, navikus bei antrines infekcijas. Virusas plinta per seiles, kraują arba motinos pieną, todėl glaudžiai kontaktuojančios katės yra labiausiai pažeidžiamos.

Nors šios ligos išgydyti neįmanoma, ankstyvi testai, vakcinacija ir tinkama priežiūra leidžia sumažinti komplikacijas ir prailginti augintinio gyvenimą.

Dokrinesa.lt dalijasi svarbiausia informacija apie FeLV – kaip atpažinti simptomus, kokie testai reikalingi ir kokios prevencinės priemonės gali padėti apsaugoti jūsų katę.

Vienas iš būdų sumažinti užsikrėtimo riziką – užtikrinti higieną namuose. Rekomenduojame rinktis kokybišką kačių kraiką, kuris padeda palaikyti švarią aplinką, mažina bakterijų dauginimąsi ir prisideda prie bendros katės sveikatos apsaugos.

Kaip plinta FeLV?

Dažniausias infekcijos kelias – tiesioginis kontaktas su užsikrėtusia kate.

Virusas perduodamas laižantis, žaidžiant ar kovojant, nes seilėse yra didžiausia viruso koncentracija. Peštynių metu įkandimai ar žaizdos dar labiau didina užsikrėtimo riziką. FeLV taip pat gali būti perduodamas per kraują, šlapimą, išmatas ar nosies sekretą, nors šie keliai yra retesni.

Viruso plitimas galimas ir iš motinos kačiukams – tiek dar gimdoje, tiek žindymo metu. Dėl to jaunikliai yra ypatingai pažeidžiami. Nors virusas aplinkoje išlieka labai trumpai (paprastai kelias valandas), teorinė užsikrėtimo galimybė egzistuoja dalijantis dubenėliais ar kraiko dėžėmis, ypač esant ilgam ir glaudžiam kontaktui.

Rizikos grupės

Didžiausia rizika susirgti tenka katėms, kurios turi dažną sąlytį su kitais gyvūnais. Į lauką išleidžiamos ar lauke gyvenančios katės dažniausiai užsikrečia kovodamos dėl teritorijos. Daugiakatėse aplinkose ar prieglaudose infekcijos plitimo tikimybė taip pat didelė, nes virusas perduodamas artimo kontakto metu.

Kačiukai, gimę užsikrėtusioms motinoms, priklauso pažeidžiamiausiai grupei. Net ir suaugusios katės gali užsikrėsti, jei jų imuninė sistema susilpnėjusi dėl streso, kitų ligų ar imunosupresinių vaistų vartojimo.

FeLV simptomai

Ankstyvoje stadijoje liga gali nesukelti jokių pastebimų požymių.

Progresuojant infekcijai, pasireiškia įvairūs klinikiniai simptomai:

• svorio kritimas ir apetito stoka;
• prasta kailio išvaizda, blizgesio praradimas;
• padidėję limfmazgiai;
• anemija, pasireiškianti blyškiomis dantenomis, silpnumu ir vangumu;
• nuolatinis ar pasikartojantis karščiavimas;
• dantenų uždegimas ir stomatitas;
• pasikartojančios kvėpavimo takų, odos ar šlapimo takų infekcijos;
• viduriavimas ar virškinimo sutrikimai;
• onkologiniai susirgimai, tokie kaip limfoma ar leukemija;
• neurologiniai simptomai – traukuliai, koordinacijos sutrikimai, paralyžius, nenormalūs vyzdžių pakitimai;
• reprodukciniai sutrikimai – nevaisingumas, silpni kačiukai.

Simptomai priklauso nuo ligos formos ir katės imuninės būklės, todėl savininkui svarbu stebėti net ir nedidelius elgesio ar sveikatos pokyčius.

Ligos formos

FeLV eiga gali pasireikšti skirtingai.

Progresuojanti infekcija reiškia, kad virusas pasiekia kaulų čiulpus, trikdo kraujo ląstelių gamybą, slopina imuninę sistemą bei sukelia anemiją. Tokiu atveju dažniausiai atsiranda navikai, antrinės infekcijos, o katės būklė greitai blogėja.

Regresinė infekcija nustatoma tada, kai klinikiniai požymiai kurį laiką nepasireiškia. Virusas lieka organizme latentinis, tačiau gali suaktyvėti vėliau – pavyzdžiui, esant stresui ar gydant kortikosteroidais.

Pagal viruso variantus išskiriamos trys formos:

• FeLV-A – būdingas visoms užsikrėtusioms katėms, pirmiausia pažeidžia imuninę sistemą.
• FeLV-B – dažnai lemia auglių susidarymą ir navikus.
• FeLV-C – reta forma, sukelianti sunkią anemiją.

Diagnostika

Pagrindinis FeLV nustatymo būdas yra kraujo tyrimai.

ELISA testas atliekamas veterinarijos kabinete kaip greitas atrankos metodas. Jei jis teigiamas, rekomenduojamas IFA tyrimas laboratorijoje, kuris patvirtina infekciją. Sudėtingesniais atvejais naudojamas PGR tyrimas, leidžiantis aptikti viruso DNR ir tiksliau įvertinti infekcijos stadiją.

Kadangi ankstyvos infekcijos gali nebūti aptiktos, rekomenduojama tyrimą kartoti po 8 savaičių nuo galimo kontakto su užsikrėtusia kate. Iki galutinio atsakymo katė turi būti laikoma atskirai nuo sveikų gyvūnų.

Gydymas

FeLV neturi specifinio gydymo, todėl veterinarai taiko palaikomąją terapiją, skirtą simptomams kontroliuoti ir antrinėms infekcijoms gydyti. Katėms gali būti skiriami antibiotikai, priešuždegiminiai vaistai, vaistai nuo pykinimo. Esant stipriai anemijai, atliekami kraujo perpylimai.

Svarbi ir tinkama katės priežiūra namuose – aukštos kokybės, lengvai virškinamas maistas, papildai imunitetui stiprinti, švari aplinka ir streso vengimas. Katę būtina reguliariai tikrinti veterinarijos klinikoje, kad būtų galima laiku reaguoti į būklės pokyčius.

Pažengusios ligos atvejais, kai katės gyvenimo kokybė tampa labai prasta ir simptomai nebekontroliuojami, gali būti svarstoma eutanazija.

Prevencija

Jei namuose atsiranda naujas augintinis, būtina atlikti FeLV testą prieš leidžiant jam bendrauti su kitomis katėmis.

Skiepai nuo FeLV mažina riziką užsikrėsti 75–85 %. Pirmą kartą kačiukai skiepijami nuo 8 savaičių amžiaus, vėliau – revakcinuojami kasmet pagal veterinaro rekomendacijas. Skiepai neapsaugo visiškai, tačiau ženkliai sumažina sunkių komplikacijų tikimybę.

FeLV turinčias kates būtina laikyti izoliuotai nuo sveikų gyvūnų, nenaudoti bendrų dubenėlių ar kraiko dėžių. Po FeLV sirgusios katės netekties naują katę galima priimti po 48 valandų, dezinfekavus visus daiktus.

Jei namuose yra kitų kačių, jas būtina ištirti ir pakartotinai testuoti po 8 savaičių.

Prognozė

Vidutiniškai katės gyvena 2–4 metus po diagnozės, tačiau laiku pradėjus palaikomąją terapiją ir tinkamai prižiūrint, kokybišką gyvenimą galima užtikrinti ilgiau. Kai kurios katės ankstyvoje stadijoje pačios eliminuoja virusą ir įgyja imunitetą, tačiau tai pasitaiko retai.

Svarbu nuolat stebėti augintinio svorį, apetitą, aktyvumą, dantenų bei akių būklę ir pastebėjus pokyčius nedelsiant kreiptis į veterinarą.