Kačių rinotracheitas – Simptomai, Gydymas, Prevencija

Kačių rinotracheitas – tai virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia kačių herpesvirusas (FHV-1). Liga pažeidžia nosies, gerklės, trachėjos ir akių gleivinę, sukeldama čiaudulį, išskyras iš akių ir nosies, karščiavimą bei bendrą apatiją.

Virusas plinta tiesiogiai kontaktuojant su sergančiomis katėmis arba per užkrėstus daiktus, indus ir paviršius. Infekcija ypač pavojinga jauniems kačiukams ir katėms su nusilpusiu imunitetu.

Specifinio gydymo nuo rinotracheito nėra, tačiau simptominis gydymas, tinkama katės priežiūra ir vakcinacija padeda sumažinti ligos sunkumą bei komplikacijų riziką.

Vienas svarbiausių prevencijos būdų – tinkamos higienos palaikymas namuose. Ją padeda užtikrinti kokybiškas kačių kraikas.

Kaip rinotracheitas veikia katės organizmą?

Po pirminės infekcijos virusas įsitvirtina nervų ganglijuose ir išlieka juose visą katės gyvenimą. Imuninė sistema negali visiškai pašalinti viruso, todėl jis tampa latentinis.

Ūmioje fazėje jis sukelia kvėpavimo takų ir akių gleivinės uždegimą, dėl kurio atsiranda išskyros, čiaudulys, konjunktyvitas ar ragenos pažeidimai.

Nusilpus imuninei apsaugai ar patyrus stresą, virusas pereina į aktyvią stadiją ir katė tampa infekcijos platintoja kitiems gyvūnams.

Galimos komplikacijos:

• lėtiniai kvėpavimo takų uždegimai;
• ragenos opos ir regėjimo sutrikimai;
• sinusitas ir nuolatinės išskyros iš nosies;
• antrinės bakterinės infekcijos;
• kai kuriais atvejais – aklumas.

Kaip plinta rinotracheitas?

Rinotracheito virusas perduodamas per užkrėstas išskyras – seiles, ašaras, nosies sekretą. Katė gali užsikrėsti tiesiogiai bendraudama su sergančiu gyvūnu arba netiesiogiai per indus, guolius, žaislus ar žmogaus rankas.

Aplinkoje virusas išlieka gyvybingas ribotą laiką, tačiau užtenka trumpo kontakto, kad infekcija patektų į naują šeimininką. Didžiausia rizika kyla vietose, kur laikoma daug kačių – prieglaudose, veislynuose ar namų aplinkose kuriose daug kačių.

Rizika didėja ir toms katėms, kurios patiria stresą ar turi nusilpusį imunitetą, nes jų organizmas sunkiau susidoroja su infekcijomis.

Ligos eiga ir inkubacinis periodas

Inkubacinis periodas

Po užsikrėtimo rinotracheito virusas dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose ir akių gleivinėje.

Šiuo metu išorinių simptomų nebūna, bet katė gali užkrėsti kitus gyvūnus. Inkubacinis periodas paprastai trunka 2–10 dienų.

Ligos progresavimo etapai

• Ūminė stadija – pasireiškia čiaudulys, gausios išskyros iš nosies ir akių, karščiavimas, sumažėjęs apetitas. Ligos trukmė paprastai 1–2 savaitės.
• Latentinė stadija – simptomai išnyksta, tačiau virusas lieka nervų ganglijuose.
• Viruso reaktyvacija – patyrus stresą ar nusilpus imuninei sistemai, simptomai grįžta. Tokie atkryčiai gali kartotis visą gyvenimą.

Rinotracheito simptomai

• Čiaudulys ir sloga;
• Išskyros iš nosies ir akių (skaidrios, vėliau pūlingos ar kraujingos);
• Konjunktyvitas, akių patinimas ar paraudimas;
• Ragenos pažeidimai, opos, sumažėjęs regėjimas;
• Karščiavimas, vangumas, sumažėjęs aktyvumas;
• Sumažėjęs arba prarastas apetitas;
• Seilėtekis, apsunkintas rijimas;
• Pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys;
• Padidėję limfmazgiai;
• Akių ar nosies srityje atsirandančios žaizdelės ar randai po uždegimo;
• Sunkiuose atvejuose – plaučių uždegimas ar apakimas.

Kaip diagnozuojamas rinotracheitas?

Klinikinė apžiūra

Veterinaras diagnozę nustato pagal simptomus: čiaudulį, išskyras iš nosies ir akių, konjunktyvitą ar ragenos pažeidimus.

Akyčių priežiūros priemonės katėms→

Vizualiniai požymiai dažnai pakankami įtarti infekciją, ypač jei gyvūnas nevakcinuotas.

Laboratoriniai tyrimai

Norint patvirtinti diagnozę, imami mėginiai iš nosies, akių ar burnos gleivinės.

Laboratorijoje jie tiriami ieškant kačių herpesvirusui būdingos genetinės medžiagos arba antigenų.

Diferencinė diagnostika

Rinotracheito požymiai panašūs į kitų kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, kalicivirozės ar chlamidiozės.

Todėl galutinę diagnozę galima nustatyti tik įvertinus klinikinius požymius kartu su tyrimų rezultatais.

Kaip gydomas rinotracheitas?

Rinotracheito visiškai išgydyti neįmanoma, nes herpesvirusas išlieka katės organizme visą gyvenimą. Gydymas nukreiptas ne į viruso šalinimą, o į simptomų kontrolę ir antrinių infekcijų prevenciją.

Pagrindinės priemonės – antibiotikai bakterinėms komplikacijoms gydyti, akių lašai ar tepalai esant ragenos pažeidimams, skysčių terapija dehidratacijos atveju ir subalansuota mityba. Svarbu užtikrinti, kad katė ėstų, nes dėl užsikimšusios nosies ji gali visiškai prarasti apetitą.

Pagalbinės priemonės, tokios kaip oro drėkinimas, nosies ir akių valymas, padeda lengviau kvėpuoti ir mažina diskomfortą. Kortikosteroidai akių gydymui nenaudojami, nes gali pabloginti ligos eigą.

Sergančios katės gyvenimo kokybė

Katė, persirgusi rinotracheitu, tampa viruso nešiotoja visam gyvenimui.

Išoriškai ji gali atrodyti visiškai sveika, tačiau stresinės situacijos, kitos ligos ar imuniteto nusilpimas gali sukelti ligos atkryčius. Tokiais atvejais vėl pasireiškia čiaudulys, išskyros iš akių ar nosies, akių uždegimai. Šeimininkui svarbu žinoti, kad tokia katė gali užkrėsti kitus gyvūnus net ir tuo metu, kai simptomai nėra ryškūs.

Gyvenimo trukmė su rinotracheito virusu nesutrumpėja, jei užtikrinama tinkama gyvūno priežiūra. Pagrindinės priemonės – reguliari vakcinacija, geros higienos ir imuninteto palaikymas, streso kontrolė.

Ligos prevencija – efektyviausios priemonės

Priemonė	Paaiškinimas
Vakcinacija	Kačiukai skiepijami nuo 8 savaičių amžiaus, revakcinuojami po 3–4 savaičių, vėliau – kartą per metus. Skiepai mažina ligos sunkumą ir komplikacijų riziką.
Higienos palaikymas	Reguliariai plaukite indus, žaislus, gultus. Plautis rankas po kontakto su kitomis katėmis ar lauko aplinka. Virusas gali būti perneštas per daiktus.
Imuniteto stiprinimas	Šerkite subalansuotu pašaru, venkite streso ir staigių pokyčių. Stipri imuninė sistema padeda kontroliuoti viruso aktyvumą.
Kontaktų ribojimas	Neveskite nevakcinuotos katės į vietas, kur yra daug kitų gyvūnų (prieglaudos, veislynai). Naujai priglaustą katę rekomenduojama laikyti atskirai, kol bus atlikti tyrimai.
Reguliarūs vizitai pas veterinarą	Bent kartą per metus atlikite profilaktinę apžiūrą. Anksti nustatyti simptomai leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.