Širdies kirmėlės (Dirofilaria immitis) šunims

Širdies kirmėlės (Dirofilaria immitis) – tai per uodų įkandimus plintantys parazitai, kurie apsigyvena šuns plaučių arterijose ir dešiniajame širdies skilvelyje. Negydoma infekcija sukelia progresuojančią plaučių kraujotakos hipertenziją, širdies nepakankamumą ir gali baigtis augintinio mirtimi.

Dokrinesa.lt dalijasi informacija apie širdies kirmeles – pagrindinius simptomus ir gydymo būdus.

Vienas svarbiausių veiksnių, padedančių sumažinti širdies ir imuniteto ligų riziką – tinkama mityba. Rekomenduojame Dr. Clauder’s sausą šunų maistą, kuris tinka įvairių veislių šunims ir užtikrina optimalų baltymų, riebalų bei mikroelementų kiekį kasdieniam organizmo palaikymui.

Kaip šuo užsikrečia širdies kirmėlėmis?

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra jau užsikrėtęs šuo, kurio kraujyje cirkuliuoja širdies kirmėlių lervos (mikrofiliarijos).

Uodas, siurbdamas tokio šuns kraują, kartu paima ir lervas. Per maždaug 10–14 dienų jos subręsta uodo organizme iki pavojingos, užkrečiamos stadijos.

Kitą kartą įkandęs sveikam šuniui, uodas suleidžia šias lervas, kurios patenka į audinius, migruoja organizme ir per 6–9 mėnesius išsivysto į suaugusias kirmėles, apsigyvenančias plaučių arterijose bei širdies dešiniajame skilvelyje.

Simptomai

• Ankstyvi požymiai: sumažėjusi ištvermė, vangumas, apetito praradimas, svorio kritimas.
• Kvėpavimo sutrikimai: sausas kosulys, dusulys, pažengusioje stadijoje – kraujas kosint dėl plyšusių smulkiųjų plaučių kraujagyslių.
• Pažengę atvejai: plaučių arterijų hipertenzija, stazinis širdies nepakankamumas, ascitas (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje), anemija, kritinė būklė dėl staigaus širdies funkcijos sutrikimo.
• Netipinės migracijos (pasitaikančios retai): neurologiniai simptomai, aklumas.
• Ligos išryškėjimas: aktyvūs šunys simptomus rodo greičiau; mažai judantys gyvūnai su nedidele invazija gali ilgai atrodyti sveiki.

Diagnozė

Dažniausiai naudojami antigeno testai, kurie aptinka suaugusių patelių išskiriamus baltymus – tai pagrindinis atrankinis tyrimas. Papildomai atliekami mikrofiliarijų nustatymo testai, tokie kaip kraujo tepinėlis ar modifikuotas Knott metodas, leidžiantys patvirtinti užsikrėtimą.

Vertinant šuns širdies ir plaučių būklę, pasitelkiamos krūtinės rentgenogramos bei echokardiografija, kurios padeda pamatyti struktūrinius pokyčius ir netgi identifikuoti gyvus parazitus širdyje ar plaučių arterijose.

Papildomi bendraklinikiniai tyrimai, įskaitant šlapimo baltymingumo analizę, naudojami komplikacijoms ir gydymo rizikai įvertinti. Svarbu žinoti, kad neigiamas mikrofiliarijų tyrimo atsakymas dar nereiškia, jog šuo neužsikrėtęs. Taip gali nutikti, jei organizme yra tik suaugę patinai, jei kirmėlių skaičius labai mažas arba infekcija dar nepasiekė stadijos, kai kirmėlės pradeda išskirti mikrofiliarijas į kraują.

Gydymas

Gydymo tikslas yra sunaikinti suaugusius parazitus, sumažinti mikrofiliarijų kiekį kraujyje ir kontroliuoti uždegimo bei tromboembolijų rizikas.

Dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas, kai naudojami makrocikliniai laktonai, tokie kaip moksidektinas, ivermektinas, milbemicino oksimas ar selamektinas. Šie vaistai padeda naikinti mikrofiliarijas ir jaunas lervas.

Esant subrendusiems parazitams, taikomas adulticidinis gydymas – standartas yra melarsomino dihidrochloridas, kuris dažnai derinamas su doksiciklinu, kad būtų sumažintas Wolbachia bakterijos poveikis ir uždegiminės reakcijos.

Sunkiais atvejais, kai širdyje yra daug kirminų arba susiformuoja kavalio sindromas, gali prireikti chirurginio šalinimo, kai parazitai šalinami tiesiogiai iš širdies ar plaučių arterijų.

Labai svarbi gydymo dalis – fizinio krūvio ribojimas. Po vaistų suleidimo organizmui reikia laiko absorbuoti negyvus parazitus, todėl šuniui rekomenduojama kelioms savaitėms riboti judėjimą. Kitaip didėja rizika, kad atsilaisvinę kirminai sukels plaučių tromboemboliją ir gyvūno būklė smarkiai pablogės.

Prevencija

Aspektas	Aprašymas
Profilaktiniai vaistai	Makrocikliniai laktonai (pvz., moksidektinas, ivermektinas) paprastai skiriami kartą per mėnesį šiltuoju sezonu. Prieš pradedant profilaktiką vyresniems šunims rekomenduojama atlikti antigeno testą.
Uodų kontrolė	Repelentai, lašiniai tirpalai ar antiparazitiniai antkakliai padeda apsaugoti šunį. Namuose rekomenduojama naudoti langų ir durų tinklus.
Pasivaikščiojimų laikas	Vakarais ir naktimis, kai uodai aktyviausi (ypač šiltuoju sezonu(, patartina riboti šuns buvimą lauke arba naudoti papildomas apsaugos priemones.
Kelionės	Keliaujant į endemines teritorijas, profilaktika turi būti pradėta dar prieš kelionę, tęsiama jos metu ir po grįžimo pagal veterinaro nurodymus.
Reguliarus testavimas	Kartą per metus atliekami testai padeda laiku aptikti besimptomę infekciją ir pradėti gydymą dar ankstyvoje stadijoje.

Paplitimas ir rizikos veiksniai

Širdies kirmėlės daugiausia paplitusios šilto klimato šalyse – Pietų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Tačiau dėl klimato atšilimo šios ligos atvejų vis dažniau nustatoma ir vidutinio klimato zonose, įskaitant Baltijos regioną.

Europoje infekcijos perdavimo sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki spalio.

Didžiausia rizika šunims kyla tuomet, kai jie:

• daug laiko praleidžia lauke, ypač prie vandens telkinių ar miškuose;
• keliauja į pietines, endemines teritorijas;
• negauna reguliarios profilaktikos nuo parazitų;
• yra vyresni (dažniausiai 3–8 metų amžiaus).

Lietuvoje širdies kirmėlių užsikrėtimo tikimybė dar nėra tokia didelė kaip pietuose, tačiau dėl gausaus kiekio uodų ir ilgėjančio šiltojo sezono rizika nuolat auga. Apsauga rekomenduojama net ir nekeliaujantiems šunims.