Katės inkstų nepakankamumas – Simptomai, Gydymas

Katės inkstų nepakankamumas

Katės inkstų nepakankamumas – tai lėtinė, progresuojanti liga, kai inkstai palaipsniui praranda gebėjimą pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo. Ši būklė dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus (nuo 7–10 metų ir vyresnėms) katėms.

Inkstų nepakankamumas vystosi lėtai, per kelis mėnesius ar metus, kol pasireiškia aiškūs simptomai: padidėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio kritimas, vėmimas ar apatija. Deja, dauguma klinikinių požymių atsiranda tik tada, kai inkstai jau būna praradę didžiąją dalį savo funkcijos.

Nors liga neišgydoma, ankstyva diagnostika leidžia reikšmingai pagerinti katės gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos eigą.

Vienas svarbiausių kasdienių signalų, galinčių išduoti šlapimo sistemos sutrikimus – pasikeitę šlapinimosi įpročiai. Kokybiškas kačių kraikas padeda lengviau ir greičiau pastebėti šiuos pokyčius.

Kačių inkstų nepakankamumo simptomai

Inkstų nepakankamumas vystosi palaipsniui, todėl pirmieji požymiai būna neryškūs.

Ankstyvose stadijose pastebimi elgesio ir šlapinimosi pokyčiai, o ligai progresuojant – viso organizmo funkcijų sutrikimai.

Dažniausi simptomai:

Vėlyvose stadijose gali pasireikšti anemijos požymiai, aukštas kraujospūdis, judesių koordinacijos sutrikimai ar net traukuliai.

Inkstams nebesugebant pašalinti toksinų, organizmas pradeda nuodytis savo paties medžiagų apykaitos produktais.

Jeigu katė vangi, mažiau ėda, dažniau šlapinasi ar vemia – tai aiškus signalas, kad reikia kreiptis į veterinarą ir atlikti kraujo bei šlapimo tyrimus.

Kaip diagnozuojamas kačių inkstų nepakankamumas?

Kačių inkstų nepakankamumas nustatomas įvertinus klinikinius požymius, atlikus veterinarinę apžiūrą ir laboratorinius tyrimus.

Kadangi pradiniai simptomai yra neryškūs, svarbu reguliariai tikrinti vyresnio amžiaus katės sveikatą – tai leidžia ligą pastebėti dar ankstyvoje stadijoje.

Klinikinė apžiūra

Veterinaras įvertina bendrą katės būklę: kūno svorį, hidrataciją, gleivinių spalvą, burnos kvapą, kraujospūdį ir širdies ritmą.

Apžiūrima ir burnos ertmė – opos ar dantenų uždegimai gali būti vieni pirmųjų inkstų veiklos sutrikimo požymių.

Kraujo ir šlapimo tyrimai

Pagrindiniai rodikliai, vertinantys inkstų funkciją, yra kreatininas, šlapalas (BUN) ir SDMA (simetrinis dimetilargininas).

SDMA laikomas jautriausiu – jis leidžia aptikti inkstų pažeidimą dar prieš pasireiškiant simptomams, kai pažeista tik apie 25 % inkstų audinio.
Tai padeda anksčiau pradėti gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.

Šlapimo tyrimai (tankis, baltymų kiekis, nuosėdos) leidžia įvertinti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą, aptikti uždegimus ir galimas infekcijas.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

Inkstų echoskopija padeda įvertinti organų dydį, formą, struktūrinius pakitimus – tokius kaip cistos, navikai ar lėtiniai audinių pažeidimai.

Šis tyrimas ypač naudingas, kai įtariami įgimti defektai arba pažengusi liga, kurios neįmanoma pastebėti vien kraujo rodikliuose.

Diferencinė diagnostika

Inkstų nepakankamumo požymiai – vangumas, apetito stoka, vėmimas, troškulys – būdingi ir kitoms ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas, pankreatitas ar šlapimo takų infekcijos.

Veterinaras visada vertina pilną klinikinį vaizdą ir atlieka tikslinius tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Kaip gydomas kačių inkstų nepakankamumas?

Gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti klinikinius simptomus ir pagerinti katės gyvenimo kokybę.

Ūminiu atveju taikoma intensyvi terapija: lašinamos intraveninės infuzijos, kurios padeda išplauti iš organizmo toksinus ir atkurti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Esant infekcijai, skiriami antibiotikai, o jei augintinis neėda, taikomas priverstinis maitinimas.

Lėtinio nepakankamumo atveju gydymas yra ilgalaikis – skiriama speciali inkstams pritaikyta dieta su sumažintu fosforo, baltymų ir natrio kiekiu, taip pat naudojami fosforo rišikliai, antiemetikai, probiotikai ir papildai, padedantys palaikyti inkstų funkciją.

Remdamasis tyrimų rezultatais, veterinaras sudaro individualų gydymo planą ir nurodo, kaip dažnai reikės stebėti katės būklę – reguliariai atlikti kraujo tyrimus, matuoti kraujospūdį ir stebėti SDMA rodiklį.

Kaip apsaugoti katę nuo inkstų nepakankamumo?

Prevencijos priemonė Paaiškinimas
Reguliarūs profilaktiniai tyrimai Nuo 6 metų amžiaus rekomenduojama kasmet atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, įskaitant SDMA rodiklį. Tai leidžia anksti nustatyti inkstų funkcijos sutrikimus – dar prieš pasireiškiant simptomams.
Vandens vartojimo skatinimas Katės linkusios gerti mažai vandens, todėl svarbu skatinti skysčių vartojimą – siūlyti drėgną pašarą, naudoti vandens fontanus, keisti vandenį dubenėlyje kelis kartus per dieną.
Subalansuota mityba Aukštos kokybės maistas be perteklinio fosforo ar žalingų priedų mažina inkstų apkrovą. Būtina vengti pigių, daug angliavandenių turinčių pašarų.
Sveiko svorio palaikymas Antsvoris didina riziką susirgti ne tik inkstų, bet ir šlapimo takų ligomis. Rekomenduojama reguliari fizinė veikla ir svorio kontrolė.
Genetinių rizikų žinojimas Tam tikros veislės (pvz., persai, škotų nulėpausiai) turi paveldimą polinkį inkstų ligoms. Tokiems gyvūnams būtina dažnesnė prevencinė patikra.