Devonreksas – veislės ypatumai, sveikata ir mityba

Devonreksas yra maža, liekna katė su banguotu, itin trumpu kailiu ir neproporcingai didelėmis ausimis ant mažos, pleišto formos galvos – dėl tokios išvaizdos veislė kartais vadinama elfu arba ateiviu. Veislė kilusi iš Anglijos, Devono grafystės, o jos istorija prasideda 1960 m., kai laukinėje vadoje gimė banguoto kailio kačiukas Kirlee.

Devonreksas yra labai socialus ir aktyvus, stipriai prisiriša prie šeimininko ir sunkiai toleruoja vienatvę. Veislei būdingas beveik vien iš poplaukio sudarytas kailis be dengiamųjų plaukų, todėl oda yra labiau atvira aplinkos poveikiui,  jautresnė dirginimui ir grybelinėms infekcijoms.

Dokrinesa.lt klientams rekomenduoja rinktis švelnų, be kvapiųjų priedų kačių kraiką, tinkamą jautrios odos katėms.

Kuo išskirtinis Devonreksas?

• Protingas – supranta žodžius ir komandas, greitai išmoksta triukų, pvz., atnešti žaisliuką.
• Socialus – negali pakęsti vienatvės ir nuolat nori šeimininko draugijos.
• Žaismingas – išlieka aktyvus ir žaismingas iki pat senatvės.
• Nereikalaujantis daug kailio priežiūros – dėl retos, poplaukiu paremtos kailio struktūros beveik nesišeria.

Devonrekso kilmė ir istorija

1960 m. Devono grafystėje, Anglijoje, Beryl Cox aptiko laukinės katės vadoje gimusį kačiuką banguotu kailiu ir pavadino jį Kirlee. Kirlee vėliau tapo šios naujos veislės standartu. Banguoto kailio priežastis – recesyvinė genetinė mutacija.

Iš pradžių manyta, kad Devonreksas giminingas kaimyniniame Kornvalyje anksčiau aptiktam Kornvalio reksui, todėl Beryl Cox susisiekė su Stirling Webb, pirmuoju Kornvalio rekso savininku. Sukryžminus abi veisles, gimė tiesiaplaukiai kačiukai – tai įrodė, kad banguotą kailį abiem veislėms lemia skirtingi genai, todėl Devonreksas ir Kornvalio reksas toliau veisiami atskirai.

Siekiant įtvirtinti naująjį genų variantą, buvo atlikta daug giminingų individų poravimų. Tai kai kuriems individams sukėlė paveldimą nervų ir raumenų sistemos sutrikimą, pasireiškiantį griaučių raumenų silpnumu ir nuovargiu. Po šio atradimo veisėjai pradėjo atidžiau stebėti naujas vadas, siekdami išvengti šio sutrikimo pasikartojimo.

Tarptautinė felinologijos federacija (FIFe) Devonreksą kaip atskirą veislę pripažino 1967 m., o Anglijoje veislė oficialiai pripažinta 1970 m.

Devonrekso išvaizda ir fizinės savybės

• Ūgis: apie 25–30 cm ties ketera.
• Svoris: paprastai 2,5–4 kg, kai kurie patinai gali sverti iki 5 kg.
• Kūnas: raumeningas, lieknas, elastingas; kojos ilgos (užpakalinės šiek tiek ilgesnės už priekines); letenos mažos, ovalios.
• Galva: trumpa, pleišto formos, su išsikišusiais skruostais, trumpu snukučiu ir tvirtu smakru; kakta pereina į plokščią kaukolę.
• Ausys: labai didelės, žemai įsodintos, plačios prie pagrindo, primenančios šikšnosparnio ausis.
• Akys: didelės, plačiai išsidėsčiusios, migdolo formos; akių spalva dažniausiai susijusi su kailio spalva.
• Kailis: trumpas, banguotas, sudarytas beveik vien iš poplaukio, be dengiamųjų plaukų arba su labai nedideliu jų kiekiu; garbanos ryškiausios ant nugaros. Ūsai ir antakiai taip pat banguoti, dažnai trumpi ar lūžinėjantys.

Devonrekso charakteris ir elgesys

Devonreksas nuolat siekia būti šalia šeimininko – įsitaiso ant peties, prašosi nešiojamas ir dalyvauja kasdienėse namų veiklose. Katė negali pakęsti vienatvės; ilgesnis atskyrimas nuo šeimininko gali sukelti su stresu susijusius sveikatos sutrikimus.

Veislė yra smalsi ir protinga – supranta pagrindinius žodžius bei komandas, lengvai išmoksta atnešti numestus daiktus ir lengvai pripranta vaikščioti su pavadėliu ant petnešų. Pavadėlio tvirtinti prie antkaklio negalima, nes kačių kaklo slanksteliai yra trapūs, o staigus trūktelėjimas gali pažeisti stuburą.

Devonreksas gerai sutaria su vaikais, kitomis katėmis ir šunimis, taip pat mielai bendrauja su nepažįstamaisiais. Dėl plono kailio Devonreksas jautriau reaguoja į šaltį nei tankiakailės veislės, todėl poilsio metu jis renkasi šiltą, uždarą vietą.

Devonrekso sveikata ir genetinės ypatybės

Devonrekso gyvenimo trukmė siekia 12–15 metų.

Veislei būdingi keli paveldimi sutrikimai:

• Klubo sąnario displazija;
• Hipertrofinė kardiomiopatija – širdies raumens sustorėjimas, galintis sukelti širdies nepakankamumą;
• Odos infekcijos, sukeliamos Malassezia mielių – pasitaiko dažniau nei kitoms veislėms, nes minimalus kailio sluoksnis palieka odą labiau atvirą aplinkos poveikiui;
• Polinkis į plikimą (hipotrichozę), susijęs su ankstyvuoju veislės formavimosi periodu ir giminingų individų poravimu.

Dėl didelio ausų vaško kiekio Devonreksui reikia valyti ausis kartą per savaitę. Trumpo snukučio individams akių kampučiuose taip pat gali kauptis sekretas, kurį reikia periodiškai nuvalyti.

Devonrekso mityba. Koks maistas geriausias?

Devonreksas yra labai aktyvi ir energinga katė, todėl jos maisto racionas turi atitikti didelį energijos poreikį. Tinka tiek aukštos kokybės paruoštas (superpremium, ultra premium ar holistinis) maistas, tiek natūrali BARF mityba, tačiau pastaroji reikalauja gerų žinių apie subalansuotą maisto medžiagų kiekį.

Augimo laikotarpiu kačiukams reikia daugiau baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralų nei suaugusiems individams, todėl iki maždaug vienerių metų amžiaus rekomenduojamas specialiai kačiukams skirtas maistas. Sterilizuotiems ir vyresnio amžiaus individams reikalingas mažiau kaloringas, inkstų funkciją palaikantis maistas, mažinantis nutukimo riziką.