Menu
Požymiai, kad šuo turi kirminų
Aiškiausias užsikrėtimo kirminais požymis – išmatose, vėmaluose arba aplink išangę matomos kirmėlės ar jų segmentai.
Apie užsikrėtimą taip pat gali signalizuoti viduriavimas, vėmimas, nukritęs svoris, išsipūtęs pilvas, vangumas, suprastėjusi kailio būklė ar niežulys aplink išangę.
Pastarieji simptomai būdingi ir kitoms sveikatos problemoms, todėl tikslią negalavimų priežastį gali nustatyti tik veterinarijos gydytojas.
Matomi kirminų požymiai šuns išmatose ir aplink išangę
Kirmėlių išvaizda priklauso nuo parazito rūšies.
Apvaliosios kirmėlės yra balkšvos arba gelsvos, pailgos ir savo forma primena spagečius. Jas galima pastebėti šuns išmatose arba vėmaluose.
Kaspinuočių atveju dažniau matoma ne visa kirmėlė, o atskiri balti segmentai, primenantys ryžių grūdelius. Jų galima rasti:
- šuns išmatose;
- ant kailio aplink išangę ar po uodega;
- šuns guolyje.
Kirmėlių išmatose gali ir nesimatyti, nes suaugę parazitai lieka žarnyne, o jų kiaušinėliai yra mikroskopiniai.
Virškinimo sutrikimai
Žarnyne esantys kirminai dirgina virškinimo traktą, todėl pakinta išmatų konsistencija, prasideda viduriavimas ar vėmimas.
Viduriuojant išmatose gali atsirasti gleivių, o kirmėlėms pažeidus žarnyno sienelę – kraujo.
Virškinimo trakto dirginimas taip pat sukelia pilvo diskomfortą. Apetitas keičiasi skirtingai – vieni šunys pradeda ėsti mažiau, kiti – daugiau nei įprastai.
Kai kirmėlių žarnyne susikaupia daug, jos trukdo normaliam žarnyno turinio slinkimui. Tuomet atsiranda vidurių užkietėjimas, stiprus pilvo diskomfortas ir pasikartojantis vėmimas.
Daugiau informacijos → šunų kirmelių simptomai ir gydymas.
Svorio, augimo ir išvaizdos pokyčiai
Užsitęsus užsikrėtimui, šuniui pradeda kristi svoris net tada, kai jo apetitas yra normalus, nes dalį maistinių medžiagų pasisavina parazitai.
Šuniukams užsikrėtimas kirminais gali sutrikdyti normalų kūno augimą. Jų svoris būna per mažas, o pilvas – išsipūtęs ir neproporcingas likusiai kūno daliai.
Ilgiau trunkantis užsikrėtimas atsispindi ir kailio būklėje. Kailis praranda blizgesį, tampa sausas, šiurkštus ir pradeda labiau slinkti.
Elgesio ir aktyvumo pokyčiai
Užsikrėtęs šuo tampa vangesnis, daugiau miega ir greičiau pavargsta.
Įprasta veikla – žaidimai ar ilgesni pasivaikščiojimai – ima varginti labiau nei anksčiau.
Prie sumažėjusio aktyvumo prisideda ir pilvo diskomfortas.
Šuo tampa neramus, dažniau keičia gulėjimo padėtį, vengia pats ir neleidžia kitiems leisti pilvo srities arba nenoriai juda.
Išangės srities dirginimas sukelia niežulį, todėl šuo dažniau laižo ar kandžioja vietą po uodega ir čiuožinėja užpakaliu grindimis.
Čiuožinėjimą užpakaliu sukelia ir kitos išangės srities problemos, todėl vien pagal šį požymį nustatyti užsikrėtimo kirminais negalima.
Kosulys ir kvėpavimo sutrikimai
Kai kurių parazitų lervos vystymosi ciklo metu migruoja per plaučius ir dirgina kvėpavimo takus. Dėl to šuo pradeda kosėti.
Esant didesniam kvėpavimo sistemos pažeidimui, kartu atsiranda apsunkintas kvėpavimas ar dusulys.
Kosulys ir dusulys būdingi ne tik parazitinėms infekcijoms, todėl užsitęsus šiems simptomams jų priežastį taip pat turi įvertinti veterinarijos gydytojas.
Ar šuo gali turėti kirminų, bet nerodyti jokių simptomų?
Taip. Užsikrėtimas kirminais ne visada iš karto sukelia pastebimus sveikatos sutrikimus. Šuo gali normaliai ėsti, išlaikyti įprastą svorį, būti aktyvus ir neturėti virškinimo problemų.
Simptomų ryškumas priklauso nuo parazitų rūšies ir jų kiekio organizme. Kai kirminų nedaug, užsikrėtimas ilgą laiką gali likti nepastebėtas.
Kada dėl kirminų požymių kreiptis į veterinarą?
Veterinaro konsultacija reikalinga pastebėjus kirmėles ar jų segmentus šuns išmatose, vėmaluose arba aplink išangę, taip pat jei kartojasi viduriavimas ar vėmimas, šuo yra netekęs svorio, vangus arba jo pilvas ryškiai išsipūtęs.
Skubiai reaguoti reikia, kai išmatose ar vėmaluose atsiranda kraujo, pabąla dantenos, šuo stipriai nusilpsta arba jam pasunkėja kvėpavimas.
Šuniukams tie patys požymiai pavojingesni, nes dėl mažesnio kūno svorio, skysčių, kraujo ir maistinių medžiagų netekimo pasekmės išsivysto greičiau.
Kaip nustatoma, ar simptomus sukėlė kirminai?
Vien pagal viduriavimą, svorio kritimą, kosulį ar kitus simptomus nustatyti kirminų infekcijos negalima, nes tokius pačius požymius sukelia ir kitos ligos.
Ne visus parazitus galima pamatyti išmatose – dalis jų lieka organizme, o kiaušinėliai yra mikroskopiniai, todėl išoriškai sveikas šuo nebūtinai bus neužsikrėtęs. Veterinaras įvertina ne tik simptomus, bet ir atlieka išmatų tyrimą, kurio metu laboratorijoje ieškoma parazitų kiaušinėlių ar kitų užsikrėtimo požymių.
Jei šeimininkas išmatose ar vėmaluose pastebi neįprastą darinį, naudinga jį nufotografuoti arba, jei įmanoma, išsaugoti mėginį ir parodyti veterinarijos gydytojui. Kai simptomai rodo ne tik virškinimo sistemos pažeidimą, gydytojas gali skirti ir papildomus tyrimus.
