Požymiai, kad katė turi kirminų

Požymiai, kad katė turi kirminų, priklauso nuo parazito rūšies, užsikrėtimo intensyvumo ir vietos, kurioje jis vystosi.

Žarnyno parazitai dažniau sukelia virškinimo ir kūno svorio pokyčius, o plaučiuose gyvenantys ar per kvėpavimo sistemą migruojantys parazitai gali sukelti kosulį ir dusulį.

Kirminų gali turėti ne tik į lauką einanti katė, nes užsikrėtimo rizika priklauso nuo kontakto su konkretaus parazito plitimo šaltiniais.

Dokrinesa.lt internetinėje parduotuvėje rasite kačių priežiūrai skirtų prekių, padedančių rūpintis augintinio higiena ir kasdiene priežiūra.

Kas rodo, kad katė gali turėti kirminų?

Ryškesni požymiai atsiranda tada, kai parazitai pradeda trikdyti virškinimo, maistinių medžiagų pasisavinimo ar kitų organų veiklą. Simptomų pobūdis priklauso nuo parazito rūšies ir organizmo sistemos, kurią jis pažeidžia.

Svorio kritimas ir išsipūtęs pilvas

Užsikrėtusi katė gali pradėti mesti svorį net tada, kai jos apetitas yra normalus. Žarnyne gyvenantys parazitai trikdo maistinių medžiagų pasisavinimą, todėl katės kūno svoris gali mažėti nepaisant įprasto ėdimo..

Išsipūtęs pilvas ypač būdingas užsikrėtusiems kačiukams.

Vėmimas, viduriavimas ir pakitusios išmatos

Žarnyne gyvenantys parazitai dirgina virškinimo sistemą, todėl katė gali pradėti vemti arba viduriuoti. Išmatos gali tapti skystesnės, jose gali atsirasti gleivių, o sunkesniais atvejais – kraujo.

Šie simptomai nėra būdingi tik parazitinei infekcijai, nes juos sukelia ir kitos ligos. Todėl pasikartojančio vėmimo ar viduriavimo priežastį turi įvertinti veterinarijos gydytojas.

Matomi kirminai išmatose arba vėmaluose

Kai kuriuos parazitus arba jų dalis galima pamatyti plika akimi. Apvaliosios kirmėlės, tarp jų Toxocara cati, yra baltos, pailgos ir gali priminti plonus spagečius. Suaugusios apvaliosios kirmėlės gali siekti maždaug 10 cm ilgį.

Kaspinuočio kūnas sudarytas iš atskirų segmentų, todėl išmatose arba ant kailio aplink išangę dažniau pastebimos jo dalys. Jos atrodo kaip maži balti grūdeliai primenantys ryžius.

Vangumas ir kailio būklės pokyčiai

Parazitinė infekcija gali paveikti ir bendrą katės savijautą. Katė gali tapti vangesnė, greičiau pavargti ir mažiau domėtis įprasta veikla.

Kailis gali prarasti blizgesį, tapti šiurkštesnis.

Niežulys ir dirginimas aplink išangę

Kai kurie žarnyno parazitai gali dirginti sritį aplink išangę.

Tokiu atveju katė dažniau laižo šią vietą arba trina užpakalinę kūno dalį į grindis ar kitą paviršių.

Kosulys ir dusulys

Ne visi parazitai pažeidžia tik žarnyną. Plaučių kirmėlės, pavyzdžiui, Aelurostrongylus abstrusus, gali sukelti kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą ir dusulį.

Kvėpavimo simptomai gali atsirasti ir tada, kai kai kurių apvaliųjų kirmėlių lervos vystymosi metu migruoja per plaučius.

Daugiau informacijos → Šunų ir kačių kirmėlės – simptomai ir gydymas.

Kokiais kirminais dažniausiai užsikrečia katės?

Dažniausi kačių žarnyno parazitai yra apvaliosios kirmėlės ir kaspinuočiai.

Jie gyvena virškinimo sistemoje, tačiau skiriasi jų plitimo būdai ir tai, kaip parazitai pastebimi užsikrėtus.

Apvalioji kirmėlė Toxocara cati gyvena plonojoje žarnoje, o stipresnės infekcijos atveju gali būti pastebima išmatose ar vėmaluose.

Kaspinuočių, pavyzdžiui, Dipylidium caninum, plitimas dažnai susijęs su blusomis, o jų segmentai gali būti matomi išmatose arba ant kailio aplink išangę.

Ne visi kačių kirminai apsiriboja virškinimo sistema.

Plaučių kirmėlės, pavyzdžiui, Aelurostrongylus abstrusus, pažeidžia kvėpavimo sistemą, todėl tokios infekcijos gali pasireikšti kvėpavimo simptomais.

Kaip katė užsikrečia kirminais?

Užsikrėtimo kelias priklauso nuo konkretaus parazito gyvenimo ciklo. Katė gali praryti aplinkoje esančius parazitų kiaušinėlius, suėsti užkrėstą grobį arba nuryti blusą, kurioje vystosi kaspinuočio lerva.

Lauke vaikštančios ir medžiojančios katės dažniau susiduria su graužikais, paukščiais, užterštu dirvožemiu ir kitų gyvūnų išmatomis. Dėl to jų kontaktas su galimais parazitų šaltiniais yra dažnesnis nei tik namuose laikomų kačių.

Tačiau ir namuose gyvenanti katė gali užsikrėsti. Infekcijos šaltiniu gali tapti į namus patekusios blusos, kiti gyvūnai arba iš aplinkos atnešti parazitų kiaušinėliai.

Kačiukai gali užsikrėsti ir nuo motinos, todėl parazitų infekcija gali prasidėti dar ankstyvame amžiuje.

Kada kreiptis į veterinarą ir kaip nustatomi kirminai?

Vien pagal simptomus tiksliai nustatyti, ar katė turi kirminų, negalima, nes vėmimą, viduriavimą, svorio kritimą, kosulį ar vangumą sukelia ir kitos ligos.

Į veterinarą reikėtų kreiptis, jei išmatose ar vėmaluose pastebimi kirminai, katė ryškiai netenka svorio, dažnai vemia ar viduriuoja, tampa apatiška arba jai pasunkėja kvėpavimas. Kačiukams tokie simptomai taip pat reikalauja didesnio dėmesio, nes jų organizmas jautresnis parazitinei infekcijai.

Veterinarijos gydytojas pagal simptomus ir tyrimų rezultatus nustato infekcijos priežastį bei parenka tinkamą gydymą.