Turkijos angora – veislės ypatumai, sveikata, mityba ir elgesys

Turkijos angora yra vidutinio dydžio katė, pasižyminti lieknu, raumeningu kūnu ir pusiau ilgu, šilkiniu kailiu be pavilnės. Veislė kilusi iš Turkijos, o jos pavadinimas siejamas su Ankaros miestu, kuris iki 1930 m. buvo vadinamas Angora. Ilgas kailis susiformavo dėl spontaninės genų mutacijos, o ne kryžminimo su kitomis veislėmis. Turkijos angora laikoma seniausia ilgaplaukių kačių veisle Europoje.

Šiandien Turkijos angora vertinama kaip protinga, žaisminga ir stipraus charakterio katė, kuri stipriai prisiriša prie vieno šeimininko. Veislei būtina reguliari stimuliacija žaislais ir draskykle – be jos katė savo energiją išlieja žaisdama su tam netinkamais buitiniais daiktais.

Turkijos angoros turi genetinį polinkį į klausos sutrikimus, ypač baltos spalvos individai. Baltiems kačiukams dažnai atliekamas BAER testas (Brainstem Auditory-Evoked Response), nustatantis kurtumą ankstyvame amžiuje – tai leidžia naujam šeimininkui iš anksto žinoti apie gyvūno klausos būklę ir atitinkamai pritaikyti pagal tai namų aplinką.

Turkijos angoros pusiau ilgas kailis auga ir tarp letenų pirštų, todėl smulkios kraiko granulės prie jų kimba lengviau nei trumpakailėms katėms.

Dokrinesa.lt klientams rekomenduoja rinktis mažai dulkantį, stambesnių granulių kačių kraiką – tokios granulės mažiau limpa prie plaukuotų letenų ir rečiau išnešiojamos po namus.

Kodėl Turkijos angora tokia vertinama katės veislė?

• Protingos – veislė greitai perpranta rutiną ir aplinką, lengvai išmoksta atpažinti šeimininko įpročius.
• Žaismingos – Turkijos angoros išlieka aktyvios ir žaismingos net senatvėje, nuolat ieško veiklos ir dėmesio.
• Ištikimos – katė stipriai prisiriša prie vieno žmogaus ir jam rodo nuolatinį dėmesį bei artumą.
• Prisitaikančios – veislė lengvai priima kitus naminius gyvūnus ir gerai sutaria su vaikais.

Turkijos angoros kilmė ir istorija

1614–1626 m. italų aristokratas ir keliautojas Pietro della Valle, keliaudamas po Turkiją ir Persiją, pastebėjo šią plačiai paplitusią, tačiau Europoje dar nematytą ilgaplaukę katę ir atgabeno ją į Europą.

Prancūzas Nicola-Claude Fabri pirmasis pradėjo veisti Turkijos angoras Europoje. Prancūzijos dvare veislę galėjo laikyti tik aristokratai, o gauti Turkijos angoros kačiuką buvo laikoma garbinga dovana. Iš šios katės vilnos buvo mezgamos pirštinės ir kojinės, tokios pat šiltos kaip ir triušio vilnos gaminiai.

Vėliau veislė paplito ir Rusijoje – carienė Jekaterina II Turkijos angoros kačiuką gavo dovanų iš grafo Potiomkino, vadovavusio kariuomenei Rusijos–Turkijos kare.

XIX a. pabaigoje Europoje išpopuliarėjus Kinijos ir Tibeto katėms, jos buvo kryžminamos su Turkijos angoromis siekiant išgauti tankesnės vilnos veislę – taip atsirado persų katė. Nauja veislė nustelbė Turkijos angoros populiarumą, dėl gausių kryžminimų veislė XX a. pradžioje atsidūrė ties išnykimo riba.

XX a. pirmoje pusėje Stambulo zoologijos sode pradėta veislės išsaugojimo ir veisimo programa. 1922 m. Vokietijoje įkurtas Turkijos angorų kačių išsaugojimo ir veisimo susivienijimas per dvejus metus surašė kates, kurios atitiko veislei keliamus išvaizdos reikalavimus – šis sąrašas vėliau tapo oficialiu veislės standartu.

Turkijos angoros išvaizda ir fizinės savybės

• Ūgis: 30–35 cm ties ketera.
• Svoris: 2,5–5 kg, priklausomai nuo kūno sudėjimo.
• Kūno sudėjimas: ilgas, liesas, raumeningas, grakštus.
• Kailis: pusiau ilgas, šilkinės tekstūros, be pavilnės; ant kaklo, krūtinės, pilvo ir uodegos kailis ilgesnis nei ant likusio kūno, dėl to aplink kaklą susidaro kailinė apykaklė.
• Kailio spalva: leidžiamos visos spalvos, išskyrus šokolado, cinamono, alyvinę ir fawn; istoriškai pripažinta tik balta spalva, kuri išlieka populiariausia.
• Galva ir snukutis: galva apvali, snukutis šiek tiek apvalus.
• Ausys: didelės, aukštai laikomos, pasvirusios į priekį, plačios prie pagrindo, su plaukų kuokšteliais ausų viduje ir galiukuose.
• Akys: didelės, migdolo formos, šiek tiek įstrižos; spalva akvamarino, žalia, auksinė arba abi akys skirtingos spalvos – tai ypač būdinga baltos spalvos katėms.
• Uodega: ilga, plati prie pagrindo, gausiai apaugusi kailiu.
• Letenos: mažos, ovalios; tarpupirščiuose gali augti plaukai.

Turkijos angoros charakteris ir elgesys

Turkijos angora pasižymi tvirtu charakteriu ir savarankiškumu, tačiau su savo šeimininku užmezga itin stiprų, artimą ryšį ir gerai jaučia jo nuotaikas – pastebėjusi, kad šeimininkas liūdi, katė ieško būdų jį paguosti.

Smalsi ir protinga, ji mėgsta laipioti ir tyrinėti aplinką, todėl jai būtina didelė draskyklė su keliomis lentynomis ir stovais. Turkijos angora žaidžia bet kuo, todėl, aprūpinus ją tinkamais žaislais – pakabukais, kamuoliukais, meškerėmis, tuneliais, interaktyviais žaislais – sumažėja rizika, kad ji žais su netinkamais buitiniais daiktais.

Katė lengvai priima naujus žmones ir aplinką – su nepažįstamaisiais retai būna baikšti, o su kitais naminiais gyvūnais ir vaikais sutaria gerai.

Turkijos angoros sveikata ir genetinės ypatybės

Turkijos angoros gyvenimo trukmė siekia 15–18 metų. Veislė pasižymi gera bendra sveikata ir nėra siejama su specifinėmis paveldimomis ligomis.

Klausos sutrikimai, įskaitant kurtumą ir pusiausvyros sutrikimus, baltos spalvos Turkijos angoroms pasireiškia dažniau.

Sveikatos priežiūros rekomendacijos:

• Reguliarus skiepijimas pagal standartinį grafiką;
• Kailio ir odos stebėjimas, siekiant laiku pastebėti susivėlimus ar sudirgimus;
• Ląsteliena gausi mityba, mažinanti plaukų kamuoliukų susidarymo virškinamajame trakte riziką.

Turkijos angoros mityba. Koks maistas geriausias?

Turkijos angorai rekomenduojamas aukštos kokybės, ląsteliena gausus sausas maistas. Ląsteliena svarbi todėl, kad katė šukuojantis ir prausiantis prarija nemažai savo kailio – susikaupęs virškinamajame trakte plaukas gali sukelti virškinimo sutrikimus, o ląsteliena palengvina jo pašalinimą iš organizmo.

Racione taip pat svarbus žuvų taukų buvimas – jie palaiko kailio švelnumą ir blizgesį. Papildomai galima naudoti specialias plaukų kamuoliukų šalinimo priemones bei rinktis mitybą, formuluotą taip, kad mažintų kamuoliukų susidarymą.

Sterilizuotai Turkijos angorai būtina rinktis šiai būklei pritaikytą maistą – toks maistas padeda apsaugoti inkstus ir sumažina šlapimo akmenų susidarymo riziką, nes sterilizacija pakeičia gyvūno medžiagų apykaitą ir mažina energijos poreikį.

Rekomenduojamas kačių maistas: